Aš paskutinis mamutas Šioj įšalo žemėj Mano iltys per trumpos O akys - per senos. Archeologai sapnuoja Tamsiom naktim mane - Jų šunys urzgia ir loja, Man amžina nemiga. Aš pamiršau, kaip kalbėti Mamutų maldas, Ir nėra nieko, kas galėtų Man priminti jas, Nes mano brolių skeletai Muziejuose dulka, Aš norėčiau numirti, Bet mano šonai nepraleidžia kulkų Aš paskutinis mamutas, Taip ilgai juo buvau, ir vienas Dievas težino, kaip Aš pavargau - Aš pavargau, Aš pavargau, Aš pavargau, Aš pavargau.